glindžius

gliñdžius sm. (2) KII94, glìndžius (1) kas glindomis aptekęs; nenaudėlis, nuskurdėlis: Ką tas gliñdžius turi! Alv. Aš tau, glindžiau, parodysiu, kap kuolas tašyt ! Lp. Kad toki glìndžiai padarytų, kas gi būt Mlt. Tėvai abu mirė, tai tie glindžiùkai (maži vaikai) matys vargo Gs.